2017 metų spalio 22 d. 
 Pradžia   Forumai   Straipsniai   Statistika   Top 10   Rekomenduojam! 
 Meniu
Pradžia
Forumai
Straipsniai
Nuorodos
Statistika
Top 10
Rekomenduojam!
Kalendorius

 Fotogalerija
Rida ir Armani
Rida ir Armani

- Paveiksliukai

 Paieška
(straipsniuose)
Išplėstinė paieška

 Mano Fauna
Pagalba
Naujas narys
Prisijungti

 Kas naršo
Svečiai: 123
Nariai: 0

 Kontaktai ir info
O_o
Webmaster email

Šitos nesąmonės išlaiko mano puslapius:
Friv - friv games

 Lobiai
Žodynas
Grafinė medžiaga
Referatai
Video: 1, 2
Kryžiukai nuliukai
Iliustracijos ir fotkės

Nuorodos:
Savel Blog
Parama
Savel Dienoraštis
B C D

PLACEHOLDER

 

 Straipsniai >>> Fotogalerija
Ketrin ir Timofej
Fotogalerija: 2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
Fotogalerija Turbūt, kaip ir daugelis, aš vaikystėje labai norėjau kokio nors gyvūnėlio: šuns, katino, galų gale, papūgėlės. Bet senelių niekaip nepavykdavo įkalbėti, nes: "šuniui ne vieta namuose, jis turi gyventi būdoje", "katinas draskys užuolaidas ir tapetus", "papūga šiukšlins, o rytais niekam neduos išsimiegoti su savo čirškėjimu". Į pasakymą, kad aš vis tiek atsinešiu ką nors, senelė griežtai sakydavo: "Eisi kartu su juo gyventi į gatvę". Mama vis paguosdavo: "jeigu mes gyventume dviese, mes būtinai turėtume ką nors...". Taip praėjo daug metų, aš jau susitaikiau su mintimi, kad niekada pas namuose nebus jokio gyvūno.
Prieš porą metų po sunkios ligos mirė močiutė. Senelis ilgai be jos neišgyveno, ir išėjo paskui močiutę pernai pavasarį... Namuose tuščia, širdyje skausmas, trūksta šilumos... Aš prisiminiau savo vaikystės svajonę. Tik dabar aš jau žinojau, kad noriu šuns. Pradėjau po truputį užsiminti apie tai mamai. Jos pirma reakcija buvo: "Ne! Tai reikalauja labai didelės atsakomybės". Keletą savaičių tarp mūsų vyko kova. Mama bandė mane atkalbėti, gąsdindama sunkumais, sakydama nė truputį man nepadėsianti, kartu su šunimi viename kambaryje nemiegosianti. Aš, kaip mažas vaikas, atsakydavau, kad jokių sunkumų nebijau, aš viskuo rūpinsiuos pati, jo guolis bus mano kambaryje. Ir štai pritarimas gautas!!!
Pradedu ieškoti veislės. Dieve, taigi visi šunys gražūs, meilūs! Radau porą klausimynų Internete, išbandžiau įvairius atsakymų variantus, bet kaskart tarp tinkančių man veislų būdavo čiau-čiau... Paslaptinga veislė, nieko apie ją negirdėjau, išskyrus mamos žodžius prieš daug metų: "Kokį šunį mačiau: ar meška, ar liūtas – nesuprasi, grožis nenupasakojamas, karališka laikysena, nuo jo dvelkia ramybe ir išdidumu...". Na ką, pradėjau domėtis daugiau. Kuo toliau, tuo labiau įsitikindavau, kad tai mano šuo.
Užsisakiau veislyne, reikėjo laukti vados. Prasidėjo mažylio "kraičio" pirkimas: žaisliukai, dubenėliai, šukos, maistas, krepšelis pervežimui... Ir štai birželio 3 dieną skambina veisėja su žinia, kad gimė keturi berniukai, ir tik vienas iš jų raudonas, kaip aš ir norėjau. Jis pats didžiausias, pirmas iš vados. Kadangi turėjau pirmumo teisę, susitarėme, kad tai ir bus mano šuo. Beliko laukti, kol jam sukaks pusantro mėnesio, kad galima būtų pasiimti. Suplanavau "dekretines" atostogas. Neištvėriau, nuvažiavau kartu su motina pažiūrėti į savo išsvajotą šunį, kai jam buvo tik trys savaitės. Mažas kamuoliukas, beveik plikas, neaiškios spalvos, nieko nematantis, iš karto įsitaisė pas mamą ant rankų ir užmigo. Siaube, dar beveik mėnesį laukti, kol jis bus pas mus namuose... Bet, praėjo vos pora savaičių ir susilaukiau skambučio iš veisėjos: "Greičiau atvažiuokit pasiimti savo šuniuką, jis išaugo kaip dramblys, skriaudžia savo broliukus, iš motinos atiminėja mėsą." Košmaras, atostogas reikia perplanuoti, dubenėliai per maži, krepšys irgi gali netikti. Bėgu į parduotuvę pirkti didesnių, juk turėsiu dramblį!
Penktadienį po darbo aš, mano draugas ir mama važiuojame pasiimti šuns. Atvažiavome, laukiame kol išneš drambliuką, o išneša verkiantį dviejų kilogramų čiaučiuką. Viskas, man niekas aplinkui nerūpi, draugo prašau vairuoti, o pati su šunimi sėdu ant galinės sėdynės, kaip su mažu vaiku... Grįžome namo. Mažyliui niekaip nepavyksta žengti pirmuosius žingsnius, jis griūna, verkia, slampinėja po visus kampus, bando loti. Mama duoda jam dramblišką košės porciją, įdėtą į dramblišką dubenėlį. Jis įlipa į tą dubenį vos ne visom keturiom... Taip prasidėjo Timošos gyvenimas mūsų namuose. Mama iki šiol tai vadina didžiausia avantiūra savo gyvenime.
Nuo pat pirmų dienų Tima įrodė savo kaip kompaniono paskirtį: padėdavo tvarkyti kambarius, čiuoždamas ant šluotos, eidavo su mumis į balkoną rūkyti... Prie švaros priprato jau antrą dieną: atlikdavo savo mažuosius reikalus tik ant laikraštuko. O padaręs naktį krūvelę, žadindavo mamą ir prašydavo sutvarkyti... Komandą "einame parūkyti" iki šiol su malonumu vykdo. Savo užsispyrimą irgi parodė netrukus: nepavykus perlipti balkono slenksčio, įsibėgėjęs jį peršoko! Daug ko išmoko pats: ir atnešti žaislą, jeigu nori pažaisti, ir parodyti, ko nori. O, grįžus vieną dieną iš darbo, sužinojau, kad jis moka "duoti labas", sėdėti ir gulėti! Nuostolių jo vaikystė beveik neatnešė: tik keturios poros senų mamos šlepečių. Buvo ir nemalonių dalykų, pvz., aštrūs dantukai. Timka mėgdavo bėgdamas iš paskos griebti už kojos. Turėjome ir su sveikatėle problemų, daug kas įvyko dėl žinių stokos, trijų mėnesių jį buvo užpuolęs suaugęs šuo.
Dabar Timofej yra be galo švelnus, ypač moterims, draugiškas, gudrus, turintis savo nuomonę vienerių metų čiaučius. Mama, apie save net nekalbu, yra labai prie jo prisirišusi. O ką iš mūsų jis pasirinko šeimininke, iki šiol yra neaišku.
P.S. Beje, mano kambaryje jis miegojo tik pirmas savaites. O paskui persikėlė... į mamos kambarį, nes ten yra vėsiau. Karštomis naktimis miegodavo balkone, nežmoniškai knarkdamas. Su mama juokaudavome, kad kaimynai pagalvos, jog suradome vyrą, bet namo jo neįleidžiame, liepiame miegoti balkone.
ketrin_timofej1.jpg
ketrin_timofej1.jpg

(500x538x16M) ~25kB.
ketrin_timofej12.jpg
ketrin_timofej12.jpg

(500x284x16M) ~19kB.
ketrin_timofej13.jpg
ketrin_timofej13.jpg

(500x264x16M) ~19kB.
ketrin_timofej19.jpg
ketrin_timofej19.jpg

(330x500x16M) ~25kB.
ketrin_timofej2.jpg
ketrin_timofej2.jpg

(381x399x16M) ~13kB.
ketrin_timofej3.jpg
ketrin_timofej3.jpg

(344x466x16M) ~15kB.
ketrin_timofej4.jpg
ketrin_timofej4.jpg

(500x329x16M) ~11kB.
ketrin_timofej5.jpg
ketrin_timofej5.jpg

(292x305x16M) ~10kB.
ketrin_timofej8.jpg
ketrin_timofej8.jpg

(459x359x16M) ~40kB.

Straipsnio komentarai:

Už komentarų turinį atsakingas siuntėjas


gražuolis
2003 metų birželio 9 d. parašė Emilija
 

čiaučius
2003 metų birželio 9 d. parašė baira
 
vakar parodoj mačiau mažiuką čiaučiuką, toks kaip ir čia, taip linksmai atrodė

nu nu
2003 metų birželio 9 d. parašė rutao
 
Geras! Spardeisi, spardeisi, kad nemoki rašyti... o jau kad prirašei romaną, net susigraudinau kažko skaitydama, labai jau graži istorija, aš tai nemokėčiau taip gražiai parašyti.

Jau Timoša tavo koks fainas! Man jau nuo tų čiaučių stogas pavažiavo juodai

nu čia
2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
vadinasi, nemoku, bet kaip prisėdau vakar, tai žodžiai "liejosi laisvai"

Slapukė
2003 metų birželio 9 d. parašė Rida
 
Ketrin... Mokanti rašyti tik skaičiais... Pavydėti galima talento rašyti

O Jūs abu labai labai faini.

chi-chi
2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
visuomet reikia apsidrausti

ir išvis
2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
man tuoj sparnai pradės augti, taip jūs mane išgyrėte

:D
2003 metų birželio 9 d. parašė Rida
 
Matyt verta esi , nes kitaip niekas negirtų

juokas
2003 metų birželio 9 d. parašė rutao
 
Su tuo knarkiančiu vyru balkone tai čia geras!

tuo metu
2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
tik galvojom: Dieve, jeigu taip knarkia 2-3 mėn. šuniukas, kas bus toliau, kai jis paaugs?
O dabar kažkaip mažiau knarkia, tik "čepsi" miegodamas, kaip mažas vaikas

:)
2003 metų birželio 9 d. parašė rutao
 
Maniškė tai retai knarkia, bet kriuksi kaip paršiukas pastoviai kai dziaugiasi, kai pavalgo ir šiaip kai guli prie mano kojų

nu
2003 metų birželio 9 d. parašė Ketrin
 
mūsiškis irgi kriuksi, ypač juokingai gaunasi kai žiovauja

radau savo veislę!
2003 metų birželio 9 d. parašė rutao
 
Joooo, jau kai žiovauja... su pasikriuksėjimais, pasičepsėjimais - o jau kai guli ištiesusi abi galines kojas, niekaip negaliu priprasti, toks juokas ima iš tokio gulėjimo... Labai fainas tavo Tima! Mano sesers toksai, tik mergytė, jai nelabai patiko juoda nosis, bet tai sakau, kad dings tas juodumas.

jo
2003 metų birželio 10 d. parašė Ketrin
 
mes tą pozą vadiname "poza pliažnika"
O juodumas tikrai dings - kiek jo buvo, kai Timocha buvo mažas, o kiek dabar, ir dar po truputį ryžų plaukų daugėja.
Pala-pala, tai tavo sesuo jau turi šunį? Nuo kada? Kur pirko?

Turi
2003 metų birželio 10 d. parašė rutao
 
Pirkom Plungėj, parodoj, aš jau buvau iš anksto susitarusi su veisėja, tai ji ir atvažiavo iš Šilutės su šuniukais. Pas ją kilminga su dokumentais, tėvas pasaulio čempionas iš Olandijos, motina iš Maskvos veislyno. Atsiųsiu nuotraukas, labai gražus kamuoliukas, aš jau neprisimenu, kai mano Veta buvo tokia

maži čiaučiukai
2003 metų birželio 21 d. parašė Rasa
 
man nuo mažų čiaučiukų jau stogas irgi pavažiavo... negaliu atsižiūrėti, kokie gražūs. Pati dabar įsigeidžiau, bet žinau, kad nieko nebus

labai simpatiškas čiaučiukas
2003 metų rugpjūčio 16 d. parašė styga
 
man tavo šuniukas labai patiko. Tiesą sakant, tikras gražuolis ir rašyti gražiai moki.

koks...
2003 metų lapkričio 14 d. parašė liutasirde
 
Koks gražuolis...

Pūkutis
2004 metų gegužės 3 d. parašė Bela
 
jau koks pūkuotas! Negaliu atsižiūrėti

Čiaučiukas
2004 metų liepos 4 d. parašė Kari
 
Mmmmmmmmmmmm, koks fainulka. Toks pūkuotukas. Labai gražios nuotraukos.

o
2004 metų lapkričio 23 d. parašė Raimoska
 
labai prašau, atsiųskite šunelio foto, aš labai prašau, visus 4 metus svajoju apie tokį šunelį, bet mama nenori jo laikyti, jei atsiųsite, nors kiek palengvinsite mano gyvenimą, dar tik 2 žmonės atsiuntė, tai tik 5 nuotraukos, o juk siena tai didelė, tai nors tiek padėkite. Mano adresas
Raimondai Černiauskaitei
Sudvajų 11-15
Alytus

Raimondai Černiauskaitei
2004 metų lapkričio 29 d. parašė Ketrin
 
Taigi gali atsispausdinti iš čia
jeigu neturi spausdintuvo, gali išsisaugoti duomenų laikmenoje ir nunešti į fotolaboratoriją - ten atspausdins

aš irgi taip darau!
2004 metų gruodžio 14 d. parašė starrie
 
nors ir labai noriu, bet neturiu čiau čiau   todėl, kol (galbūt) įsigysiu, atsispausdinu jų fotkių iš interneto  ant desktopo irgi čiaučių užsidėjau, tokį mielą mielą ... ir dar į sąsiuvinius prisipaišiau jų (beje, visai netyčia užtikau parduotuvėj sąsiuvinį su čiau čiau ant viršelio... negalėjau jo nenusipirkti )

:)
2005 metų balandžio 9 d. parašė Plunksna
 
Mūsų žaidimų draugas buvo čiau čiau, tai jis eidamas sulig kiekvienu žingsniu kriukteldavo Ir taip juokingai kaip tikras kriuksius paršelis.

:)
2005 metų birželio 4 d. parašė Boksere
 
A koks čiaučiau gražus Mielas... Meškiukas

???
2005 metų birželio 14 d. parašė bitele
 
o ką turėtų reikšti paskutinė nuotraukėlė?

?
2005 metų liepos 13 d. parašė Ketrin
 
O kuo gi ji tamstai užkliuvo

Plunksnai
2005 metų liepos 13 d. parašė Ketrin
 
kriuksi ir maniškis

vaiii...
2005 metų liepos 27 d. parašė Kara_
 
Nuostabūs šunys Dievinu čiaučiukus

Koks fainutis
2005 metų rugsėjo 15 d. parašė vikte
 
Koks fainutis tas tavo meškutis Tik ir norisi nuglostyti

beje
2005 metų rugsėjo 18 d. parašė vikte
 
beje, kiek tau metų?

lg
2006 metų kovo 12 d. parašė
 
fainas sunelis

:")
2007 metų rugpjūčio 20 d. parašė katyte2007
 
o su kitais sunimis nesipesa


 Paskutinės temos
Noriu žirgo :)
Moderatorius. Jo teisės.
Alergija ir naminiai augintiniai
Šunų maistas
SOS
Šinšila
Banguotosios Papūgėlės
Banguotųjų papūgelių porelės
Burundukas
Ieškau burunduko
"Skudurinės lėlės"
Pakeleivis:)

 Apklausa
Ar taksai geri šunys?
 
Geri.
Blogi.
Taksas ne šuo, o asmenybė.
 


 Gėriai
Šis gyvis dovanojamas: Dovanojami gyvunai
Išgelbėk jį!
Reklamos turinys nekontroliuojamas:
Hey.lt - Interneto reitingai
.

 Oekaki ir Co.

 Draugai
Baneris

 

Riding: The art of keeping a horse between you and the ground.
(Jojimas - tai sugebėjimas išlaikyti žirgą tarp savęs ir žemės)

Nežinomas

 
©2006 Savel.